roblinėti

roblinė́ti, -ė́ja, -ė́jo iter. dem. roblinti: Mažas vaikas po žemę roblinė́ja Lnkv. Vaikas roblinė́ja žeme Slč. Žiūriu, kas tę roblinė́ja po obelėm Sml. Roblinė́ja palangėj i rėkia: – Alpunyt, leisk! Mžš. | prk.: Klaikiausi pavidalai roblinėjo arba visiškai sustingę gąsdino rš. Ekskavatoris te roblinė́jo, mislijau, kad stadioną dirbs Mžš. ║ klampoti: Tai ka šlapia, kur aš roblinė́siu Jnšk.